real_is_beautiful_150303062659966d622fc85.jpg

Gedulas – normalus procesas po artimojo mirties

Artimojo netektis paprastai yra vienas skaudesnių patyrimų žmogaus gyvenime. Kai miršta mums svarbus žmogus, dažnai jaučiame įvairias stiprias emocijas - liūdesį, pyktį, kaltę, baimę, vienatvę ir pan. Kuriam laikui gali suprastėti ir mūsų fizinė sveikata. Tai yra natūrali reakcija į skausmingą netektį ir mes turime išgyventi šį gedėjimo procesą.

Apie gedulą

Sielvartas yra labai individuali patirtis – nėra teisingo ar neteisingo būdo gedėti. Tai, kaip gedime, priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant mūsų asmenybės bruožus, gyvenimo patirtį, tikėjimą ir tai, kokie buvo mūsų santykiai su mirusiuoju.

Gedulo procesas neišvengiamai užtrunka – jis vyksta palaipsniui, jo negalima priverstinai sustabdyti ar paskubinti. Tačiau mes negalime apibrėžti, kiek „įprastai“ trunka šis procesas. Kai kurie žmonės pradeda jaustis geriau po kelių savaičių ar mėnesių. Kitiems gedulo procesas trunka metus. Kad ir kokia būtų jūsų gedulo po artimojo netekties patirtis, svarbu būti kantriems ir leisti gedului natūraliai vystytis.

Psichiatrė Elisabeth Kübler-Ross išskyrė penkias galimas sielvarto stadijas:

  1. Neigimas. „Tai nevyksta, tai negalėjo nutikti man“

  2. Pyktis. „Kas dėl to kaltas, kodėl tai nutiko?“

  3. Derybos. „Jeigu laikas grįžtų atgal, aš...“

  4. Liūdesys. „Man per daug liūdna, kad ką nors dabar daryčiau“

  5. Susitaikymas. „Aš susitaikiau, kad tai įvyko“

Jei po netekties išgyvenate kurią nors iš šių stadijų, gali padėti žinojimas, kad jūsų reakcija yra natūrali ir kad laikui bėgant vėl pasijusite savimi. Tačiau ne kiekvienas gedintis žmogus pereina visus šiuos etapus – nėra jokios taisyklės, kokia eile, kada ir kaip turėtumėte pereiti šias stadijas, o kai kurie žmonės išsprendžia savo gedulą nepereidami nė vieno iš šių etapų. Tai yra galimos žmonių reakcijos į netektį, tačiau vienos tipiškos reakcijos į netektį nėra, nes nėra vienos tipiškos netekties. Mūsų sielvartas yra toks pat individualus, kaip ir mūsų gyvenimas.

Itin svarbu suprasti, kad gedėjimo procesas yra sudėtingas ir mūsų išgyvenimai šio proceso metu gali nuolat kisti. Vieną dieną mes galime jaustis pakankamai gerai, kad atliktume visus savo darbus, o kitą dieną gali būti itin sunku susikoncentruoti, nes nuolat galvojame apie mirusįjį ir be jo jaučiamės pasimetę. Tokie svyravimai kartais gali kelti neviltį, tačiau svarbu suprasti, kad jie padeda mums integruoti artimo žmogaus netektį į mūsų kasdieninį gyvenimą, padeda su tuo palaipsniui susitaikyti. Tai gerai iliustruoja dvigubo gedulo proceso apdorojimo teorija (Stroebe & Schut, 1999, 2010). Pagal šią teoriją, gedulo metu mes lyg svyruojame tarp dviejų netekties aspektų: orientacijos į netektį ir orientacijos į atsistatymą. Šis procesas kartais gali savotiškai priminti amerikietiškus kalnelius, kupinus pakilimų ir nuosmukių – bandymo gyventi toliau ir negalėjimo įsivaizduoti savo gyvenimo be mirusiojo. Kaip ir keliaujant į kalną, pradžioje važiavimas būna sunkesnis, o nuotaikos nuosmukiai gali būti gilesni ir ilgesni. Laikui bėgant sunkūs laikotarpiai turėtų tapti ne tokie intensyvūs ir trumpesni, tačiau netekčiai išgyventi reikia laiko. Net ir praėjus daugeliui metų po netekties, ypač svarbių gyvenimo įvykių ar mirties metinių metu, mes vis dar galime jausti stiprų sielvartą ir ilgesį.

Sielvartas po artimojo mirties gali niekada visiškai neišnykti, tačiau laikui bėgant jis turėtų sumažėti. Jei pastebite, kad jūsų gedulo reakcijos net ir praėjus pusei metų išlieka labai intensyvios ir nemažėja ar net stiprėja ir tai trukdo jums tęsti kasdienį gyvenimą ar palaikyti santykius - tai gali būti užsitęsusio gedulo požymis. Užsitęsęs gedulas gali pasireikšti negalėjimu susitaikyti su tuo, kad jūsų mylimo žmogaus nebėra, ieškoti jo pažįstamose vietose, jausti stiprų ilgesį ar net manyti, kad neverta toliau gyventi be artimojo. Jei pastebite, kad jūs ar jūsų artimasis išgyvena panašius jausmus - svarbu kreiptis į psichikos sveikatos specialistą.

Daugiau informacijos:

VU Psichotraumatologijos centro tyrėjos psichologės dr. Odetos Geležėlytės interviu apie tai, kaip paleisti išėjusius ir tai, kas baigiasi. 

gedulo-procesas.png

Šaltinis: Stroebe, Margaret; Schut, Henk (1999). "The Dual Process Model of Coping with Bereavement: Rationale and Description". Death Studies. 23 (3): 197-224.

 doi:10.1080/074811899201046

Mitai apie gedulą

Mitas: stiprus sielvartas gali būti išgyvenamas tik po giminaičio mirties.

Tiesa: stiprų sielvartą mes galime išgyventi po bet kurio mums svarbaus asmens mirties, nesvarbu kokie buvo mūsų ryšiai.

PAGALBA

Jeigu jaučiate, jog patiriate psichologinių sunkumų ir norėtumėte kreiptis pagalbos, toliau pateiktas psichologinės pagalbos kontaktų sąrašas: